Borrowed Scenery

Borrowed Scenery

15 min., 2017

Director:

Shirin Sabahi

Borrowed Scenery (借景 shakkei) is the East Asian principle of integrating the surrounding landscape into the composition of a garden. Since the 1970s, artist Noriyuki Haraguchi (1946—2020) had made a series of in-situ sculptures that aim at acquiring meaning through their thoughtful placement in their surroundings. In 1977, Haraguchi was invited to permanently install an iteration of his sculpture Matter and Mind (Oil Pool) in the atrium of the Tehran Museum of Contemporary Art. Matter and Mind is a rectangular steel basin filled with highly reflective used engine oil. Regardless of the artist’s intentions and those of the host museum, the visitors have, over the years, turned this sculpture into a container for smaller objects by throwing coins and other objects into it. The film follows the genesis of Haraguchi’s oil pool sculptures, his use of ephemeral and industrial materials, the interactions with his oil pools in Tehran and elsewhere and the proximity of art to religion and other belief systems.

Artist:

Screenings

September 23, 2020 18:00

Vote this film

SHARE
Share on facebook
Share on twitter
Share on email

Gallery

VIDEOGRAMOS

Šių metų Tarptautinis Kauno kino festivalis pavadinimu Videogramos pristato kuruotą filmų bei šiuolaikinių menininkų videokūrinių programą. Festivalio pavadinimą įkvėpė vokiečių režisieriaus Haruno Farockio (1944–2014) dokumentinis filmas Revoliucijos videogramos (vok. Videogramme einer Revolution, 1992), kuriame fiksuojama ir analizuojama televizijos ir jos kuriamų vaizdų įtaka Rumunijos revoliucijos istoriniams įvykiams. Tarptautinis Kauno kino festivalis Videogramos siekia pristatyti kiną bei videomeną, kuris gali veikti kaip aktyvus istorijos dalyvis ar kūrėjas, o šie metai, kupini perversmų ir istorinių įvykių bei globalių judėjimų, taip pat atsispindės festivalio programoje.

Viena iš festivalyje nagrinėjamų temų – kaip videovaizdai šiandien tampa išplėstine mūsų vizualinio mąstymo gija ir kokią vietą jie užima mūsų vaizduotėje? Kaip videovaizduotė, kuriama judančio vaizdo ir technologijų priemonėmis, tarpsta pasaulyje? Ar tuomet mūsų sapnai taip pat gali būti vadinami video?

Kita festivalyje atskleidžiama tema – sveikatos ir gerovės sąvokos bei sudėtingas santykis tarp asmeninės ir visuomeninės „sveikatos“ skirtinguose politiniuose kontekstuose. Kas ir kaip nusako ribas tarp sveikatos ir ligos? Kas gali ir išgali būti sveikais? Kaip esame vieni nuo kitų priklausomi?

Šie ir kiti klausimai Tarptautinio Kauno kino festivalio Videogramos programoje keliami pristatant šiuolaikinius kūrėjus ir jų darbus, dažnai pasirodančius už įprastos filmų rinkos ribų, daugiau dėmesio skiriant skirtingoms judančio vaizdo kolektyvinės autorystės formoms – pavyzdžiui, aktyvizme ar videopriemones naudojančiuose moksliniuose bei menininiuose tyrimuose.