Mirštanti gulbė

The Dying Swan

2 min., 2016.

Režisierė:

Ulijona Odišarija

Ulijonos Odišarijos Mirštanti gulbė – tai užfiksuotas „Skype“ skambučio vaizdas, kuriame jos motina prisimena mirštančios gulbės šokį iš baleto Gulbių ežeras. Priartinta ranka virsta sparnu. „Po to, kai pamačiau šį baletą Operos ir baleto teatre būdama maža mergaitė, kartais viena kitai jį šokdavome. Banguojančios, skrendančios rankos buvo mūsų stipriausias atsiminimas. Mirštančios gulbės šokis iš balerinos reikalauja didelių techninių įgūdžių, tai yra vaidmuo, kurio šokėjos siekia nuo mažens. Nei mama, nei aš nebuvome šokėjos, bet mums pavykdavo vienai kitą įtikinti, kad mums puikiai sekėsi“, – pasakoja Odišarija. Mirštančios gulbės choreografiją sukūrusio Michailo Fokino anūkė teigia, kad šio baleto esmė yra ne balerinos virsmas gulbe, bet mirtis, o gulbė yra jos metafora. Skaitmeninis virpančios rankos atvaizdas poetiškame Odišarijos darbe išnyra iš ryškios šviesos ir pradingsta kambario tamsoje – jis ne tik perteikia gyvenimo patirtį, įkūnytą judėjime, bet ir kalba apie intymumo, atvirumo ir trapumo svarbą mūsų tarpusavio santykiuose. 

Menininkė:

Seansai

20 rugsėjo, 2020 14:00

LT Rate this film

DALINTIS
Share on facebook
Share on twitter
Share on email

Galerija

VIDEOGRAMOS

Šių metų Tarptautinis Kauno kino festivalis pavadinimu Videogramos pristato kuruotą filmų bei šiuolaikinių menininkų videokūrinių programą. Festivalio pavadinimą įkvėpė vokiečių režisieriaus Haruno Farockio (1944–2014) dokumentinis filmas Revoliucijos videogramos (vok. Videogramme einer Revolution, 1992), kuriame fiksuojama ir analizuojama televizijos ir jos kuriamų vaizdų įtaka Rumunijos revoliucijos istoriniams įvykiams. Tarptautinis Kauno kino festivalis Videogramos siekia pristatyti kiną bei videomeną, kuris gali veikti kaip aktyvus istorijos dalyvis ar kūrėjas, o šie metai, kupini perversmų ir istorinių įvykių bei globalių judėjimų, taip pat atsispindės festivalio programoje.

Viena iš festivalyje nagrinėjamų temų – kaip videovaizdai šiandien tampa išplėstine mūsų vizualinio mąstymo gija ir kokią vietą jie užima mūsų vaizduotėje? Kaip videovaizduotė, kuriama judančio vaizdo ir technologijų priemonėmis, tarpsta pasaulyje? Ar tuomet mūsų sapnai taip pat gali būti vadinami video?

Kita festivalyje atskleidžiama tema – sveikatos ir gerovės sąvokos bei sudėtingas santykis tarp asmeninės ir visuomeninės „sveikatos“ skirtinguose politiniuose kontekstuose. Kas ir kaip nusako ribas tarp sveikatos ir ligos? Kas gali ir išgali būti sveikais? Kaip esame vieni nuo kitų priklausomi?

Šie ir kiti klausimai Tarptautinio Kauno kino festivalio Videogramos programoje keliami pristatant šiuolaikinius kūrėjus ir jų darbus, dažnai pasirodančius už įprastos filmų rinkos ribų, daugiau dėmesio skiriant skirtingoms judančio vaizdo kolektyvinės autorystės formoms – pavyzdžiui, aktyvizme ar videopriemones naudojančiuose moksliniuose bei menininiuose tyrimuose.