Pasiskolintas peizažas

Borrowed Scenery

15 min., 2017

Režisierė:

Shirin Sabahi

Filmo pavadinimas Pasiskolintas peizažas nurodo į shakkei (jap. 借景) – Rytų Azijai būdingą kraštovaizdžio formavimo principą, kai supantis gamtovaizdis integruojamas į sodo kompoziciją. Menininkas Noriyuki Haraguchi (1946 – 2020) nuo 1970-ųjų sukūrė daugybę įvietintų skulptūrų, įgyjančių prasmę dėl menininko rūpestingai parinktos jų vietos aplinkoje. 1977 m. Haraguchi buvo pakviestas instaliuoti savo skulptūros Materija ir protas (Naftos baseinas) kopijos nuolatinėje Teherano Šiuolaikinio meno muziejaus kolekcijos ekspozicijoje. Materija ir protas yra stačiakampio formos plieninis baseinas, sklidinas šviesą atspindinčios naudotos variklio alyvos. Nepaisant menininko intencijų ir muziejaus ketinimų, laikui bėgant lankytojai skulptūrą pavertė mažesnių objektų talpykla – ten meta monetas ir kitus daiktus. Filmas pasakoja apie Haraguchi naftos baseinų skulptūrų pradžią, jo naudojamas efemeriškas ir pramonines medžiagas, sąveiką su naftos baseinais Teherane ir kitur, taip pat apie meno, religijos ar kitų tikėjimo sistemų artumą.

Menininkė:

Seansai

23 rugsėjo, 2020 18:00

LT Rate this film

DALINTIS
Share on facebook
Share on twitter
Share on email

Galerija

VIDEOGRAMOS

Šių metų Tarptautinis Kauno kino festivalis pavadinimu Videogramos pristato kuruotą filmų bei šiuolaikinių menininkų videokūrinių programą. Festivalio pavadinimą įkvėpė vokiečių režisieriaus Haruno Farockio (1944–2014) dokumentinis filmas Revoliucijos videogramos (vok. Videogramme einer Revolution, 1992), kuriame fiksuojama ir analizuojama televizijos ir jos kuriamų vaizdų įtaka Rumunijos revoliucijos istoriniams įvykiams. Tarptautinis Kauno kino festivalis Videogramos siekia pristatyti kiną bei videomeną, kuris gali veikti kaip aktyvus istorijos dalyvis ar kūrėjas, o šie metai, kupini perversmų ir istorinių įvykių bei globalių judėjimų, taip pat atsispindės festivalio programoje.

Viena iš festivalyje nagrinėjamų temų – kaip videovaizdai šiandien tampa išplėstine mūsų vizualinio mąstymo gija ir kokią vietą jie užima mūsų vaizduotėje? Kaip videovaizduotė, kuriama judančio vaizdo ir technologijų priemonėmis, tarpsta pasaulyje? Ar tuomet mūsų sapnai taip pat gali būti vadinami video?

Kita festivalyje atskleidžiama tema – sveikatos ir gerovės sąvokos bei sudėtingas santykis tarp asmeninės ir visuomeninės „sveikatos“ skirtinguose politiniuose kontekstuose. Kas ir kaip nusako ribas tarp sveikatos ir ligos? Kas gali ir išgali būti sveikais? Kaip esame vieni nuo kitų priklausomi?

Šie ir kiti klausimai Tarptautinio Kauno kino festivalio Videogramos programoje keliami pristatant šiuolaikinius kūrėjus ir jų darbus, dažnai pasirodančius už įprastos filmų rinkos ribų, daugiau dėmesio skiriant skirtingoms judančio vaizdo kolektyvinės autorystės formoms – pavyzdžiui, aktyvizme ar videopriemones naudojančiuose moksliniuose bei menininiuose tyrimuose.