Lotta Petronella

Lotta Petronella yra filmų kūrėja, menininkė ir kuratorė, gyvenanti Ruissalo saloje. Ji kūrė apie salas ir gyveno jose pastaruosius dešimt metų, turi penkiolikos metų dokumentinių ir meninių filmų režisavimo, prodiusavimo ir scenarijų rašymo patirtį. Jos filmai plačiai rodomi tarptautiniuose kino festivaliuose, meno galerijose ir televizijoje. L. Petronella baigė meno studijas Čelsio meno koledže Londone, vėliau ji ten gyveno ir 15 metų dirbo kino, televizijos projektuose. Be kūrybos, ji bendradarbiauja su kitais menininkais, rašytojais ir kino kūrėjais nepriklausomo kino ir meno projektuose.

More Events

VIDEOGRAMOS

Šių metų Tarptautinis Kauno kino festivalis pavadinimu Videogramos pristato kuruotą filmų bei šiuolaikinių menininkų videokūrinių programą. Festivalio pavadinimą įkvėpė vokiečių režisieriaus Haruno Farockio (1944–2014) dokumentinis filmas Revoliucijos videogramos (vok. Videogramme einer Revolution, 1992), kuriame fiksuojama ir analizuojama televizijos ir jos kuriamų vaizdų įtaka Rumunijos revoliucijos istoriniams įvykiams. Tarptautinis Kauno kino festivalis Videogramos siekia pristatyti kiną bei videomeną, kuris gali veikti kaip aktyvus istorijos dalyvis ar kūrėjas, o šie metai, kupini perversmų ir istorinių įvykių bei globalių judėjimų, taip pat atsispindės festivalio programoje.

Viena iš festivalyje nagrinėjamų temų – kaip videovaizdai šiandien tampa išplėstine mūsų vizualinio mąstymo gija ir kokią vietą jie užima mūsų vaizduotėje? Kaip videovaizduotė, kuriama judančio vaizdo ir technologijų priemonėmis, tarpsta pasaulyje? Ar tuomet mūsų sapnai taip pat gali būti vadinami video?

Kita festivalyje atskleidžiama tema – sveikatos ir gerovės sąvokos bei sudėtingas santykis tarp asmeninės ir visuomeninės „sveikatos“ skirtinguose politiniuose kontekstuose. Kas ir kaip nusako ribas tarp sveikatos ir ligos? Kas gali ir išgali būti sveikais? Kaip esame vieni nuo kitų priklausomi?

Šie ir kiti klausimai Tarptautinio Kauno kino festivalio Videogramos programoje keliami pristatant šiuolaikinius kūrėjus ir jų darbus, dažnai pasirodančius už įprastos filmų rinkos ribų, daugiau dėmesio skiriant skirtingoms judančio vaizdo kolektyvinės autorystės formoms – pavyzdžiui, aktyvizme ar videopriemones naudojančiuose moksliniuose bei menininiuose tyrimuose.