Į pradžią

Į festivalio atidarymą atvyksta režisierius Szabolcs Hajdú

repository_misc/news//mfile_75
2007-09-24

Szabolcs Hajdú režisuotas filmas „Balti delnai“ rugsėjo 28 dieną atidarys Tarptautinį Kauno kino festivalį. Į rengino atidarymą atvyksta ir pats vengrų režisierius. Susitikimas su juo įvyks prieš pirmąjį seansą 18 val.

Szabolcs Hajdú gimė 1972 m. Debrecene, Vengrijoje. Nuo 1990-jų pradžios jis dirbo aktoriumi, suvaidino filmuose „Vaikpalaikiai“, „Labanakt, prince“, „Tylūs metai“, „Kiekvienas sekmadienis“ ir k.t. Studijavo Budapešto Teatro ir kino meno universitete. Pirmasis pilno metražo vaidybinis Szabolcs Hajdú filmas „Lipnūs dalykėliai“ (2000) režisieriui atnešė Geriausio debiuto apdovanojimą Vengrijos kino savaitėje bei specialų žiuri prizą Kijevo Molodsit tarptautiniame kino festivalyje. Szabolcs Hajdú buvo išrinktas filmuoti ir dalį jaunų Vengrijos režisierių antologijos – filmo „Autobusas atvyko“ (2003) – tačiau atsisakė, nes tuo metu jis kūrė filmą „Tamara“. Tąkart jį pakeitė kitas įžymus jaunas režisierius György Pálfi.


Szabolcs Hajdú pasirinkimas buvo teisingas: antrasis jo vaidybinis filmas „Tamara” (2003) Vengrijos kino savaitėje laimėjo specialų žiuri apdovanojimą už geriausią vaizdinį apipavidalinimą. Naujausias jo vaidybinis filmas „Balti delnai“ dalyvavo daugelyje festivalių, o Karlovy Vary festivalyje buvo įvertintas apdovanojimu Vakarų Rytai.

Vengrijos kino kapitalas labai centralizuotas, tad ne iš Budapešto kilusiam ir kino mokyklos nepabaigusiam režisieriui teko pačiam prasimušti kelią į kino industriją. Tačiau gal būtent todėl šis suvaržymų negalintis pakęsti režisierius tapo unikaliu šalies autoriumi. Dažniausiai jis dirba kartu su savo geriausiais draugais, taip pat priklausiančiais vadinamajai „Madzag” String kino asociajai. Išimtis – naujausias filmas „Balti delnai”, kurį režisierius kūrė bendradarbiaudamas ir su kanadiečiais. Be to, Hajdú patinka dirbti su vengrais, kilusiais iš Transilvanijos regiono: aktorėmis Orsolya Török-Illyés ir Ági iš Kovács, montažo režisiere Réka Lemhényi iš Kolozsvár, scenografe Esztán Mónika iš Szatmár. Kaip tvirtina pats Hajdú, šių žmonių pasaulėžiūra, jų gyvenimo meilė labai gerai atitinka režisieriaus charakterį ir jo filmus.

Šis režisierius žymus ir tuo, kad filmus kuria remdamasis asmenine patirtimi. Naujausias jo filmas „Balti delnai” – tai pasakojimas apie brolį gimnastą. Tiesa, į vaikystės istoriją režisierius įpina ir savo paties patyrimus (Hajdú jaunystėje taip buvo gimmnastas, tačiau šį sportą gana anksti metė), o cirko istorija yra nutikusi vienam iš jo buvusių kolegų sportininkų.
Filmo istorija pradeda vystytis kuomet 2002 metais naujas treneris Miklós Dongó (Zoltán Miklós Hajdú) atvyksta į Kanados gimnastų klubą Kalgaryje. Siužetas grįžta du dešimtmečius atgal, ir mes pamatome sadistą trenerį (Gheorghe Dinica), rengiantį vaikus tapti gimnastais Hajdú gimtojo miesto – Debreceno klube. Treniruotėse ypač dažnai engiamas talentingas dešimtmetis Dongó (Orion Radies). Vėl 2002-ieji: Dongó įpareigojamas treniruoti Kyle’ą (Kyle Shewfelt) – sunkiai valdomą jaunąją Kanados klubo viltį. Vengrija, 1983, Debrecenas: jaunuolis Miklós (Silas Radies), suvokia, kad galima pasakyti „ne”. Jis pasirenka tylų protestą – pabėga iš treniruočių. Vėliau net ima bendrauti su buvusiu treneriu, kuris jau nebe Didysis Dievas, o tik kvailys. Kaip vienišas karys Dongó prisijungia prie klajojančio cirko. Tuo metu tai – maištas. Tuo tarpu filmo pabaigoje, 2002 –aisiais, po praloštų didžiųjų varžybų prisijungdamas prie „Cirque du Soleil”, herojus tarsi susitaiko su savo likimu.
Pagrindinaim vaidmeniui režisierius pasirenka mėgėją – savo brolį. Su nuginkluojančiu paprastumu Zoltán Miklós Hajdú vaidina pats save. Pats save vaidina ir jaunasis Kanados gimnastas Kyle’as. Beje, jiedu ir realiame gyvenime yra mokytojas ir mokinys. Perkelti šių žmonių santykius į ekraną – drąsus režisūrinis sprendimas. Tai suteikia cinema verité nuotaiką. Ją sustiprina Vengrijos žiniasklaidos įžymybės Zsuzsa Csisztu, vaidinančio žurnalistą, pasirodymas ekrane. Toks stilius būdingas daugeliui vengrų režisierių.
„Filmkultúra” kritikė Júlia Széphelyi teigia: „Per pastaruosius porą metų keletas jaunų vengrų režisierių bandė pavaizduoti 1980-uosius, tačiau jie tesugebėjo atskleisti dalį tiesos. Filmų pagrindas buvo ne aplinka, tačiau naujai atspindėtas turinys. Tačiau, nors tai buvo gražūs, net jaudinantys bandymai, nė viename iš jų medžiaga nebuvo įkomponuota taip natūraliai, išvengiant manierizmo ir gyrimosi.”
Taip ir yra. Hajdú teigia: filmuose svarbu ne istorija, o ritmas, veidas, šviesos. Tai paverčia filmą tikru išgyvenimu.
Dar viena žavinga istorija: po „Cirque du Soleil” pasirodymo Las Vegase, Tomas Cruise’as nuėjo pasveikinti akrobatų (vaikystėje jis irgi treniravosi gimnastiką). Ten įžymybė pamatė Hajdú brolį, vilkintį „Baltų delnų” marškinėlius. Tomas Cruise’as pasižadėjo, kad esant progai būtinai pasižiūrės filmą. Kažin, ar išpildė pažadą?..

Filmografija (režisierius):

1997: NEKROPOLIS/NEKROPOLISZ(S)
1998: TUK TUK – PAGODA MAŽAJAI MARAI/VALAKI KOPOG - KICSIMARAPAGODA (S)
2000: LIPNŪS DALYKĖLIAI/MACERÁS ÜGYEK
2004: TAMARA
2004: KASDIENĖ ENCIKLOPEDIJA 1/HÉTKÖZNAPI ENCIKLOPÉDIA I. (S)
2006: BALTI DELNAI/FEHÉR TENYÉR

Réka Szalkai