Į pradžią

Kauno meras: nekomercinis kinas Laisvės alėjoje turi išlikti

repository_misc/news//mfile_83
2007-10-23

Tarptautiniam Kauno kino festivaliui įsibėgėjus festivalio organizatoriai kartu su LPF „Kauno Plėtros Forumu“ istorinėje LR Prezidentūroje spalio 2 dieną Kaune surengė diskusiją Nekomercinis kinas ir viešosios erdvės Kaune - iššūkiai ir galimybės.

Diskusijoje dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kino kritikė Živilė Pipinytė, Tarptautinio Kauno kino festivalio direktorė Ilona Jurkonytė, architektas Linas Tuleikis, Kultūros vertybių departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė, visuomenininkas Šarūnas Bagdonas, moderavo VDU profesorius, istorikas Egidijus Aleksandravičus.

Diskusijos organizatorius Kauno plėtros forumo direktoriaus Dainius Genys teigė: „Kinas yra viena populiariausių laisvalaikio leidimo formų. Čia ir jaunas, ir senas gali patenkinti savo lūkesčius pagal kiekvieno skonį. Tačiau drama yra ta, jog mūsuose dominuoja „holivudinis“ kinas, atspindintis masinės kultūros bruožus. Prieš keletą metų pradėti steigti modernūs kino centrai kartu atnešė ir tokias kino žiūrėjimo madas, kurios neatsiejamos nuo „popkorno“ ir „Coca-Colos“. Žinoma, tai yra asmens skonio bei pasirinkimo reikalas. Ir visgi naujosios mados redukuoja kiną iki banalaus reiškinio, atimdamos tokius atributus kaip edukacinį, pažintinį, sąmonės lavinimo bei apskritai – kultūrinį aspektus, paversdama kiną vien vaizdinių vartojimu.“ Susirūpinimas nekomercinio kino likimu Kaune paskatino žymius visuomenės veikėjus susiburti ir panagrinėti susiklosčiusią padėtį.

Temos nagrinėjimas prasidėjo klausimais apie  nekomercinio kino viziją, vaidmenį šiandieninėje kultūrinėje aplinkoje, kokius žmones sukuria jis kaip reiškinys ir kokios viešosios erdvės jam reikalingos.

Diskusijos metu Tarptautinis Kauno kino festivalis buvo pavadintas unikaliu reiškiniu pirmiausia dėl to, kad jis sudomino intelektualią publiką. Festivalio direktorė Ilona Jurkonytė sakė: “Festivalis atsirado dėl to, kad Kaune norėjome sukurti erdvę, kur žmonės galėtų kalbėtis apie kiną. Viskas prasidėjo nuo Senamiesčio kino klubo seansų, kurie sulaukė susidomėjimo ir pasirodė labai reikalingi. Dažnai sakau, kad šis festivalis gimė iš nuostabos, kad rimto kino Kaune ilgą laiką nebuvo. Labai svarbu rodyti nekomercinį kiną, nes yra labai daug žmonių kurie jį vertina ir myli.

Kino kritikė Živilė Pipinytė palaikė tokias mintis pabrėždama edukacinį nekomercinio kino aspektą. Pasak kritikės, jaunimas šiuolaikiniame pasaulyje auga vaizdų apsuptyje, o savęs pažinimo funkciją vis dažniau atlieka kinas o ne literatūra. Šioje vietoje labai svarbus tampa nekomercinis kinas. Be to, kinas turi unikalią jėgą suburti žmones ir sukurti jausmą, kad jų puoselėjamos vertybės nėra tik jų pačių reikalas, kad yra ištisa gero kino mylėtojų bendruomenė, ir kad visuomenė, savivaldos institucijos leidžia jai gyvuoti.. Didžiulė problema yra ta, jog Lietuvoje nėra kino politikos: „Nacionalinę politiką sudaro daug elementų, kurie yra susiję vienas su kitu kaip laikrodžio rateliai varantys visą mechanizmą. Vienas iš jų yra gamyba, antras - vieta, kur saugomi seni ir nauji filmai ir kurioje juos būtų galima pamatyti. Trečias labai svarbus yra kino kultūros elementas, galimybė reflektuoti kiną. Kino spauda atlieka šią funkciją: pavyzdžiui, tokioje sinefilų palaimintoje valstybėje kaip Prancūzija turi net penkias pakopas nuo pačios primityviausios spaudos iki sudėtingų kino tyrinėjimų, sudėtingų analizių. Kino spauda turi būti pritaikyta ir pradedančiajam, ir tam, kuris yra įgudęs žiūrėti kiną. Taip pat svarbu, kad kinas būtų dėstomas mokyklose ir aukštosiose mokyklose, bet čia vėlgi yra nacionalinės kino mokyklos problema. Dar vienas svarbus dalykas yra vieta, kur būtų galima pasižiūrėti kiną ir apie jį pasikalbėti, o multipleksai yra ne ta vieta, kur reikėtų pradėti kino edukaciją“ – kalbėjo kino kritikė. Be to, buvo pastebėta, jog žiūrovo kokybė krito, o kino teatruose dominuoja masinis, komercinis kinas. Taip pat buvo pabrėžta erdvės, kurioje yra rodomas nekomercinis kinas, svarba. Labai dažnai tokia erdve tampa festivaliai, tradiciškai vykstantys miesto centre, gerai žiūrovui pažįstamose vietose.

Šarūno Bagdono, aktyviai kovojusio už Lietuvos kino teatro išsaugojimą, nuomone, būtent kino teatras yra vieta, kuri kuria tam tikrą kultūrinį miesto, ar senamiesčio ritmą. Todėl labai svarbu išsaugoti erdvę, kurioje būtų rodomas nekomercinis kinas. Kino festivaliai, pasak visuomenininko, yra geras būdas pabrėžti temos svarbumą, jie yra šventė, kurios metu aktualizuojamas menas. Architekto Lino Tuleikio teigimu, „Romuvos“ kino teatras yra vienas iš gerų pavyzdžių, kaip viešoji į plačiąją visuomenę, į platų socialinį sluoksnį, į skirtingus žmones orientuota erdvė galėtų likti ir būti pritaikyta įvairiems renginiams. Kalbėdamas apie Tarptautinį kino festivalį, architektas paminėjo, jog festivalis turi platų požiūrį, orientuotą ne vien į kino rodymą, bet su tuo susijusius renginius ir edukacines programas, sutraukiančias platesnius visuomenės sluoksnius, o „Romuvos“ kino teatro vieta yra tam labai tinkanti. Čia prieita prie labai svarbaus klausimo – „Romuvos“ kino teatro ateities ir perspektyvų.

„Romuvos“ kino teatras nutraukė savo veiklą 2007 m. balandžio 15 d. ir tik kino entuziastų dėka nuo to laiko duris žiūrovams atvėrė vos keletą kartų. Susidarius tokiai situacijai labai svarbus miesto valdžios požiūris ir ateities planai, ar Kaune yra įmanomos sofistikuotos, neskandalingos kultūrinės idėjos ir ar miestas kaip visuma, kaip valdžia, kaip institucija gali jas pasitikti? Šis klausimas buvo skirtas miesto merui Andriui Kupčinskui, kuris pritarė kitų dalyvių nuomonei, jog nekomercinį kiną reikia puoselėti ir skirti jam didesnį dėmesį.

A.Kupčinskas sakė: “Romuvoje“ aš tikrai matau šviesias perspektyvas, nes tiek suaugęs, tiek vaikas gerai sudarytame nekomercinio kino repertuare tikrai rastų ką pažiūrėti. Nuoširdžiai norisi, kad toks kino teatras išliktų miesto centre, norisi, kad prasidėtų Laisvės alėjos atgimimas, o be objektų, kurie pritrauktų žmones, Laisvės alėja nebus gyva. Dabar pats laikas galvoti apie „Romuvos“ kino teatrą. Perverčiau dokumentus, norėdamas pažiūrėti, kokia šiuo metu juridinė „Romuvos“ kino teatro būklė. Mūsų pirmtakai dešimtmečiui perleido „Romuvos“ kino teatrą bendrovei „Rosh“ už tam tikrus nuompinigius. Dabar vienu sprendimu negalima išspręsti tos situacijos ir sugrąžinti municipalinio kino teatro, kuris būtų valdomas savivaldybės. Viena vertus yra aišku, kad nekomercinis kinas Laisvės alėjoje turėtų išlikti ir kad jis turėtų būti prioritetinis“.

Kultūros vertybių departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistės Rymantės Gudienės teigimu, Kultūros paveldo ir menų sąjungos dokumentuose yra įrašyta, kad „Romuvos“ ir „Laisvės“ kino teatrų pastatai privalo išlikti kaip urbanistinis elementas; tai būtina sąlyga. Tarpukario architektūros reglamentas, saugantis ir „Romuvos“ pastatą, yra parengtas, o vienas pagrindinių dalykų, kurių negalima bus pakeisti - tai „Romuvos“ kino teatro funkcija. Diskusijos rezultatas - nekomercinio kino mylėtojams suteikta viltis, jog geram kinui Kaune vieta atsiras. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje yra svarstomas „Romuvos“ kino teatro likimas.