Į pradžią

Jamie Babbit, filmo „Papukų komitetas“ režisierė

repository_misc/news//mfile_99
2008-10-04

„Papukų komitetas“ - istorija apie tai, kaip merginos politinė sąmonė transformuojasi į politinį ekstremizmą. Anna - jauna, nieko bendro su politika neturinti, neseniai išsiskyrusi su savo drauge ir išmesta iš koledžo plastinės chirurgijos klinikos priimamojo darbuotoja. Vieną naktį Anna sutinka Sadie - feministę-radikalę, partizaninio judėjimo „Clits in Action“(CIA) narę. Sužavėta šios merginos flirto, Anna yra įviliojama į grupuotę ir galiausiai, pranokusi lyderius, pati veda CIA į pačius radikaliausius žygius.

Istorija
„Papukų komitetas“ – istorija apie tai, kaip merginos politinė sąmonė transformuojasi į politinį ekstremizmą. Anna - jauna, nieko bendro su politika neturinti, neseniai išsiskyrusi su savo drauge ir išmesta iš koledžo plastinės chirurgijos klinikos priimamojo darbuotoja. Vieną naktį Anna sutinka Sadie – feministę-radikalę, partizaninio judėjimo „Clits in Action“(CIA) narę. Sužavėta šios merginos flirto, Anna yra įviliojama į grupuotę ir galiausiai, pranokusi lyderius, pati veda CIA į pačius radikaliausius žygius.

Įtaka
Visuomet domėjausi revoliuciniu ekstremizmu, nuo pat pirmojo trumpo metražo filmo „Frog Crossing" apie gyvūnų teisių aktyvistus-radikalus, kurie padeda varlėms saugiai pereiti greitkelį. Mane jau tuomet suintrigavo politinių radikalų komiškas absurdas ir altruistinė aistra.

Filmą taip pat įkvėpė 1990-ųjų maištingos merginų grupės: „Heavens to Betsy“, „Bikini Kill“, ir „Hole from Olympia“ ir noras sukurti kinematografinį šios feminizmo persmelktos muzikos ekvivalentą.

„The Guerilla Girls“ – radikalių feminisčių grupuotė, aktyviai veikusi ankstyvaisiais 1990-aisiais, kuomet nuvykau į Kolumbijos universitetą. Jos dėvėdavo gorilų kaukes, paišydavo įžeidžiančius šūkius ant muziejų, kuriuose dominavo vyrai. Tai atrodė komiškai, tačiau buvo efektyvu. Politinė filmo grupuotė „Clits in Action“ iš dalies yra įkvėpta šių kvailiojimų. Vienas pirmųjų mano susitikimų, susijusių su šiuo filmu, buvo susitikimas su viena Guerilla merginų dėl teisės naudoti kai kuriuos jų šūkius.

Lizzie Borden filmas „Born in flames“, kuriame revoliucingos feministės užvaldė pasaulį ir galiausiai susprogdino „Pasaulio prekybos centrą“, taip pat padarė man įtaką. Esant tokiai politinei suirutei šioje šalyje ir pasaulyje pamaniau, kad laikas permąstyti politinį ekstremizmą ir tai, kaip žmonės imasi veiksmų dėl apatijos ir nieko nežadančios aplinkos. Įdomu ir tai, kad seksas ir asmeniniai ryšiai vienodai gali palenkti žmones įsitraukti į ekstremistų grupes.

Galiausiai, aš esu didelė pasakų mėgėja. Šis filmas estetiškai yra pankiškas ir purvinas, lyginant su mano animacija. Šis filmas - tai pankiška feministinė pasaka kiekvienam, norinčiam, kad pasaulis būtų šviesesnis.

Tematika
Kodėl žmonės tampa ekstremistais? Kiekviena veikėja įstojo į CIA dėl skirtingų priežasčių – vienos ieškojo bendruomenės, kitos – seksualinių arba dvasinių ryšių. Filmo pradžioje Anna aiškiai ieško savo tapatybės. Pankiškas feministinis pasaulis leidžia jai maištauti prieš savo šeimą ir jaustis kitokiai, nepriklausomai.

„Papukų komitetas“ žvelgia į kintančią politinę sistemą iš skirtingų kartų perspektyvų. Courtney grupuotė „Women for Change“ ( realios „Nacionalinės moterų organizacijos") rengia valdybos susitikimus, naudoja skritulines diagramas ir civilizuotai rašo politinius komentarus į spaudą ir taip bando pakeisti status quo. Merginos iš CIA labiau pasikliauja tiesioginiais, komiškais, nelegaliais veiksmais, siekiant pakeisti galios struktūrą. Norėjau palyginti, kurie šių metodų yra efektyvesni ir parodyti, kokia trintis egzistuoja tarp šių dviejų bendruomenių.

Filmavimas
Norėjau filmuoti merginas, kurios iš tikrųjų gyvena pankiškame pasaulyje – norėjau realių žmonių. Aggie, kurią vaidina Lauren Mollica, yra profesionali riedlentininkė. Lauren taip pat yra didžėja, kuri dažniausiai groja lesbiečių, transseksualų klubuose ir, be abejo, pažįsta CIA pasaulį. Meata ir Sadie, kurias vaidina Deaka Evgenikosa ir Nicolė Vicius, taip pat yra iš Niujorko centro. Jos praleidžia daug laiko pankų klubuose ir baruose. Skatinau visus savo aktorius vilkėti savo asmeniniais rūbais ir improvizuoti dialoguose, kad jie taptų kuo asmeniškesni.

Daugiausiai filme naudota „The Kill Rock Stars“, Washingtono Olympijos įrašų studijos muzika. Garso takelyje skamba „Heavens to Betsy“, „Slaeter Kinney“, „Team Dresh“, „The Need“, „Slumber Party“, „Bikini Kill“ ir kitų politiškai angažuotų grupių muzika.

Vertė Aurimas Morkūnas