Į pradžią

Keliaujantys pasakojimai

repository_misc/news//mfile_108
2008-10-11

Matto Arnoldi interviu su Perry Ogdenu

Turint tik 24 puslapių scenarijų bei neprofesionalių aktorių grupę, režisieriui Perry Ogdenui pavyko sukurti autentišką ir įsimintiną pasakojimą apie Airijos klajoklių gyvenimą.

Režisierius Perry Ogdenas - žinomas mados fotografas, dirbantis Vogue mados žurnale, fotografuojantis Ralph Lauren, Chloe ir Calvin Klein reklamas. Savo kūrybą papildė 1999 metais išleistu fotografijų albumu "Pony Kids", kuris ir tapo kino filmo „Keliautoja“ (Pavee Lacken) įkvėpimo šaltiniu.

Airių filmas „Keliautoja“ (Pavee Lacken) yra pirmas garsaus fotografo Perry Ogdeno pilnametražis meninis filmas, pasakojantis apie energingą ir drąsią mergaitę Winnie ir jos šeimą, kasdien kovojančią su beveide biurokratija, skurdu ir išankstinėmis nuostatomis šiuolaikinėje klestinčioje Airijoje.
Dešimtmetė Winnie (Winnie Maughan) gyvena su motina, broliais ir seserimis prie kelio stovinčioje gyvenamojoje automobilio priekaboje, apleistame pramoniniame Dublino priemiestyje. Filmas buvo filmuojamas mini-DV mėgėjiška kamera dažniausiai naudojama kelionių metu.

Filmas buvo apdovanotas tarptautinio Londono kino festivalio „Satyajit Ray“ apdovanojimu, bei Airijos kino ir televizijos apdovanojimais Perry Ogdenui ir Martinai Niland už geriausią filmą, taip pat Kino atradimo apdovanojimu Perry Ogdenui.

Matt Arnoldi: Visų pirma gal galėtum daugiau papasakot apie Pony Kids nuotraukų albumą, juk jis ir inspiravo filmo atsiradimą?
Perry Ogden: Tai serija nuotraukų darytų 1995–1997 metais Dubline, airių klajoklių arklių mugės, kuri vyksta pirmąjį mėnesio sekmadienį metu. Nuotraukose užfiksavau airių klajoklių vaikus, jų nuotaikas, viltis...

MA: Ar jau tada sugalvojai, kaip visa tai paversi į kino filmą?
PO: Taip, aš nusprendžiau, jog norėčiau pažvelgti į gyvenimą, vieno iš vaikų, gyvenančių Dublino priemiesčių komunaliniuose namuose, akimis.

MA: Ar tai atvėrė tau akis taip kaip tu to nesitikėjai?
PO: Taip, taip ir buvo. Viskas prasidėjo nuo to kai susidūriau su airių klajoklių vaikų bylomis, kurios yra užvestos ne todėl kad šie vaikai nusikalto, o tik todėl, kad jiems gresia pavojus gyvenant klajoklišką gyvenimą (tarkim nakvojimas nebenaudojamuose automobiliuose). Valstybė nežino ką daryti su vaikais, kurių tėvai yra mirę, arba turi problemų dėl alkoholio, narkotikų vartojimo. Nes šie vaikai atsiduria gatvėje. Ypač mus sudomino vienas klajoklių berniukas, kurį sutikome areštinėje. Čia jis praleido naktį už policininkų automobilio apspardymą. Po jo paleidimo, mes nuvykome į berniuko namus norėdami sužinoti, ar jis sutiktų, jog mes sukurtume filmą apie jo gyvenimą. Berniukas pasirodė esąs Winnie brolis ir jo pasakojimas susijungė su mūsiškiu. Winnie vėliau tapo šio filmo pagrindine heroje.

MA: Ar Winnie ir jos brolis buvo laimingi dėl to kad jų istorija bus papasakota?
PO: Mes išplėtojom tarpusavio pasitikėjimo ryšį, ypač su Winnie ir jos brolio motina. Vaikai buvo sujaudinti mūsų rodomu dėmesiu bei didele dalimi buvo patenkinti tuo, kad jų mama pritaria mūsų bendradarbiavimui. Ji suprato šios istorijos pasakojimo svarbą ir palaikė mus. Mums taip pat tai buvo svarbu, kad šis prasimanymo ir dokumentikos junginys būtų kuo autentiškesnis. Mūsų scenarijaus pagrindą sudarė tik 24 puslapiai, visa kita užpildė scenos su vaikais, jų dialogai.

MA: Ką manai apie Mike Leigh kūrybą?
PO: Taip, ji man artimas. Man patinka improvizavimas, kai ryte pradedi dirbti su scenarijuje pateiktomis scenomis, o po pietų visa tai tiesiog nufilmuoji. Nesu tikras ar galėčiau skrupulingai dirbti su 100 puslapių scenarijumi.

MA: Kaip vertini tam tikrų bulvarinių laikraščių skleidžiamą „savanaudišką“ požiūrį į airių klajoklių bendruomenę viduriniosios klasės tarpe?
PO: Tai buvo daroma Jungtinėje Karalystėje visai neseniai, ar gi ne taip? Airijoje klajoklių bendruomenė, atrodo yra dar labiau suvaržyta nei Anglijoje. Tai mes ir stengiamės parodyti savo filme. Problema yra ta, kad socialiniai darbuotojai ir tarnybų pareigūnai, kurių sąveika su klajokliais, buvo gerai apibrėžta, nieko nesprendžia, nes neturi teisės kažką konkretaus atlikti.

MA: Yra sakoma "niekada nedirbk su vaikais ir gyvūnais" - tu dirbai su dviem!
PO: (juokiasi) Taip, kitą kartą, manau, daugiau nebedirbsiu su vaikais. Kai jie geri, jie absoliučiai fantastiški, tačiau kai blogi – tikrai nepakenčiami. Kartais Winnie pabėgdavo vidury dienos, ir niekas nežinodavo, kur ji yra. Taigi dažniausiai turėdavome sustabdyti filmavimą ir atidėti kitai dienai, arba  filmuoti per kelis kartus. Tai buvo visiškai naujas gyvenimas klajoklių vaikams, ypač dėl rodomo dėmesio, kurio jie nenorėjo prarasti. Todėl baiginėjantis filmavimui jie  kaip įmanydami maištavo, paprasčiausiai dėl to, jog nenorėjo, kad tai baigtųsi.


MA: Ar pavyko susidraugauti su Winnie?
PO: Mes tapome gerais draugais. Winnie net pristatė filmą Londone vykusiame kino festivalyje praėjusį lapkritį, kai aš vėlavau į pristatymą. Tai mane maloniai nustebino, ji buvo tokia drąsi ir nesutriko pristatinėdama filmą. Tai buvo nuostabu.

MA: Ar darėte išankstinę filmo peržiūrą airių klajoklių bendruomenei?
PO: Taip, mes jiems parodėme, galutinį variantą. Aš žinojau, jog Winnie buvo susirūpinusi dėl benzino uostymo scenos. Ji įpareigojo mane tos scenos nerodyti, nes airių klajoklių bendruomenės nariai būtų pagalvoję, jog ji narkomanė. Taigi, mes paaiškinome filmo siužetą ir Winnie atliekamą vaidmenį. Dažnai yra sunku atskirti kur realybė ir kur ne. Pavyzdžiui, filme vaidinę vaikai dabar kartais sako: "mes taip niekada nesirengtume, Perry mus privertė dėvėti tuos siaubingus drabužius".

MA: Ar buvo sunku gauti lėšų filmui?
PO: Taip, buvo labai sunku. Sukūriau 10 minučių filmą, norėdamas gauti finansavimą dar prieš metus iki filmavimo pradžios, bet negavome nieko, Tada supratau kad pinigus turiu gauti pats, taigi didelę dalį pinigų surinkau iš fotografavimų ir kitų filmavimų; jei būčiau žinojęs kiek tai kainuos, niekada nebūčiau pradėjęs. Baigiantis pinigams, „The Irish Film“ atkreipė į mus dėmesį. Jiems juosta  labai patiko ir taip gavome galutinį filmo finansavimą.

MA.: O kas toliau?
PO: Aš dar nesugalvojau apie ką bus filmas, bet galiu pasakyti tik tiek, kad jis bus nufilmuotas Karibuose.... 

iofilm interviu

Išvertė Ieva Koncytė