Į pradžią

Stefan Arsenijević: "Atiduodu save, personažus ir, viliuosi, žiūrovus emocijoms"

repository_misc/news//mfile_102
2008-10-07

Žiūrovų dėmesiui - festivalio svečio, režisieriaus Stefan Arsenijević, mintys apie filmą, kuris atidarys Tarptautinį Kauno kino festivalį.

"Šis pasakojimas tiria labai uždarą bendruomenę - mikrokosmosą, neperžengiantį kaimynystės ribų. Tai filmas apie žmones, apie santykius ir charakterius. Manau, jog šie personažai yra šilčiausios filmo detalės. Jų veidai - tai šiluma šioje šaltoje aplinkoje. Tai supratau klausdamas savęs: ko aš labiausiai pasiilgčiau, palikęs šalį? Atsakymas: žmonių."

Palikti Serbiją...
„Meilė ir kiti nusikaltimai“ – filmas apie nepatenkintą savo gyvenimu dabartinėje Serbijoje moterį vardu Anika. Paskutinius 15 metų emigracija Serbijoje yra opi problema. Daugiau nei 300 000 jaunų žmonių išvyko iš šalies. Kiekvienas turi draugų, gyvenančių svetur, tad daugeliui kasdien iškyla dilema – išvykti ar ne. Aš jaučiu būtinybę kalbėti apie šią problemą ir parodyti, kaip sunku yra priimti sprendimą. Aš išgirdau tikrą istoriją apie moterį, kuri pavogė pinigus ir išvyko. Tuomet vis svarsčiau, kodėl vėl ir vėl prisimenu tą kažkada girdėtą istoriją. Kaip jaučiasi žmogus, palikdamas viską, kas buvo jo gyvenimo dalimi? Tokiems kaip Anika iš „Meilė ir kiti nusikaltimai“ kelio atgal nebėra. Scenarijus atsako į šias problemas, o taip pat ir į klausimą: kas atsitinka, kuomet įsimyli būtent tada, kai turi išvykti?

Vienintelė diena
Filme vaizduojama viena Anikos gyvenimo diena nuo ryto iki vakaro. Vakare ji turės pavogti pinigus ir išvykti, tad dieną ji susitinka su žmonėmis, kurie kadaise buvo jos gyvenimo dalis. Laiko stygius kaip dramaturgijos elementas man visada atrodė įdomus – tai tarsi stumia pasakojimą pirmyn. Žiūrovai žino, kad dienos pabaigoje Anika išvyks, todėl tos dienos įvykiai tampa reikšmingesni ir didina įtampą. Viso filmo metu išlieka galimybė, kad ji vis dėlto apsigalvos. Pamaniau, kad būtų labai įdomu atskleisti visą žmogaus gyvenimą, vaizduojant tik vieną jo gyvenimo dieną.

Šiluma šaltoje aplinkoje
Šis pasakojimas tiria labai uždarą bendruomenę – mikrokosmosą, neperžengiantį kaimynystės ribų. Tai filmas apie žmones, apie santykius ir charakterius. Manau, jog šie personažai yra šilčiausios filmo detalės. Jų veidai – tai šiluma šioje šaltoje aplinkoje. Tai supratau klausdamas savęs: ko aš labiausiai pasiilgčiau, palikęs šalį? Atsakymas: žmonių. Dėl šios priežasties pagrindinei veikėjai yra be galo sunku išvykti.

Smulkūs nusikaltimai

Užaugau viename Belgrado rajone, kur žmonės turėjo tik du pasirinkimus: tapti nusikaltėliu arba menininku. Norėjau, kad „Meilė ir kiti nusikaltimai“ atspindėtų mano požiūrį į Serbijos visuomenę. Miloševičiaus režimo metu, Serbija buvo nuniokota nusikaltimų. Su didžiausiais kriminaliniais nusikaltėliais buvo elgiamasi kaip su žvaigždėmis – jie būdavo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, dalindavo interviu apie savo asmeninį gyvenimą, dalyvaudavo viešuose renginiuose. Vertybių sistema buvo apvirtusi. Tiesą pasakius, aš nesidomiu banditais. Keli filmo „Meilė ir kiti nusikaltimai“ personažai yra iš žemiausio visuomenės sluoksnio. Jie tapo nusikaltėliais, nes buvo toks laikmetis. Žmonės tapdavo nusikaltėliais – net jei tam neturėdavo talento – tik todėl, kad išgyventų. Viskas ėmė keistis 2000-aisiais, kuomet Miloševičius neteko valdžios. Norėjau pavaizduoti tą iki šiol besitęsiančią visuomenės transformaciją – nuo nusikaltėlių iki didžiulių prekybos centrų lankytojų-vartotojų. Šių smulkių vagišių likimas buvo puiki priemonė atskleisti socialinius ir politinius pokyčius per asmenines istorijas.

Meilė yra nusikaltimas

Pastebėjau, jog žmonės, išgirdę filmo pavadinimą, dažniausiai šypteli. Vadinasi, yra šiek tiek tiesos tame, kad meilė yra nusikaltimas. Meilė gali priversti nusikalsti – kartais prieš kitus, kartais prieš save. Tai ir daro mano filmo herojai. Gyvenimo sudėtingumą atspindi ir pavadinimas, vienijantis du kraštutinumus. Nė vienas filmo herojus nėra geras ar blogas – jie kartu yra ir geri, ir blogi. Pirmiausia jie yra žmonės, iš visų jėgų besistengiantys kuo geriau nugyventi savo gyvenimus. Toks mano požiūris į šį filmą. Jame aš neatsakau į klausimus - aš juos užduodu. Atiduodu save, personažus ir, viliuosi, žiūrovus emocijoms.

Nuo trumpametražio iki pilnametražio filmo
Anksčiau kurdavau daug trumpametražių filmų. Pilnametražio filmo kūrimas labai skiriasi. Šį filmą filmavome tiek dienų, kiek buvo filmuojami visi mano trumpi filmai kartu sudėjus. Jaučiausi labai keistai - lyg bėgčiau maratoną!

***

„Meilė ir kiti nusikaltimai“ – pirmasis režisieriaus Stefano Arsenijevičiaus pilnametražis vaidybinis filmas. Pripažinimą Europoje ir už jos ribų jaunas serbų režisierius jau pelnė savo trumpametražiais filmais: epizodu „Nuostabioji Vera“ kartu su kitais Centrinės ir Rytų Europos režisieriais sukurtame filme „Radinių biuras“/ Lost and Found (2005), daugelį apdovanojimų (tarp jų – Berlyno Auksinį lokį, Europos kino apdovanojimą) pelniusiu bei „Oskarui“ nominuotu „(At)Sąsūka“ / (A)Torsion (2003) ir kitomis trumpametražėmis vaidybinėmis bei dokumentinėmis juostomis.

Stefanas Arsenijevičius gimė 1977-aisiais Belgrade. Studijavo filosofiją, baigė kino ir televizijos režisūrą Belgrado teatro fakultete, nuo 2005 dirba ten dėstytoju Jis taip pat yra vienas iš Belgrado kino kompanijos „Art&Popcorn” įkūrėjų.