Į pradžią

„Malonumas būti apiplėštam“ režisierius Josh Safdie

repository_misc/news//mfile_123
2009-05-28

Eric Kohn

Joshas Safdie tikrai nepanašus į režisierių, kuris kurtų reklamas. Pasislėpęs už nekirptos barzdos ir dėstydamas savo neapibrėžtus planus kino srityje, dvidešimt ketverių metų režisierius švyti žavinga ir chaotiška menininko aura. Tačiau pirmojo pilnametražio J. Safdie filmo, siurrealistinės išdaigos „Malonumas būti apiplėštam“ ištakos slypi būtent reklamoje.

2007 m. vasarą JAV garsios rankinių įmonės „Kate Spade“ savininkas Andy Spade’as ir jo kūrybos partneris Anthony Sperduti pasamdė J. Safdie sukurti trumpą filmą su „Kate Spade“ rankinėmis, reklamuojantį populiarųjį prekės ženklą, kurį 1993 m. A. Spade‘as įkūrė su savo žmona Kate. A. Spade‘as daugiau nei dešimtmetį taip dirbo su nepriklausomais kino režisieriais, kaip antai Mike Millsu ir Talmage Cooley, kurie kurdavo trumpus filmus, tinkamus rodyti kino festivaliuose ir kartu reklamuoti komercinius gaminius.

Bet J. Safdie nutarė pavogti A. Spade‘o idėją. Su savo jaunesniuoju broliu Benny ir keliais kitais ilgamečiais partneriais iš glaudžios kūrybinės jaunų žmonių grupės, pasivadinusios „Red Bucket Films“ J. Safdie išplėtojo glaustą pasakojimą apie keistus vienišos kleptomanės Eleonoros nuotykius (scenarijaus bendraautorė Eleonore Hendricks), kurie vilioja merginą iš vienos valstijos į kitą ir galiausiai priveda prie antrankių šalia Centrinio parko zoologijos sodo.

Ši netikėta A. Spade‘o pradinio sumanymo evoliucija susilaukė dėmesio visame pasaulyje, įskaitant prašmatnią premjerą Kanų kino festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“. Užuot priekaištavęs dėl tokio planų posūkio, A. Spade‘as gruodžio mėnesį paliko savo įmonę ir pasinaudojo proga pasinerti į nepriklausomo kino finansavimą. „Visa tai buvo laimingas atsitiktinumas,“ – aiškina A. Spade‘as. Jis prisiminė, kad pats karjeros pradžioje rašydavo scenarijus reklamoms. „Visada norėjau pasinerti į tą pasaulį, – sakė jis. – Bet Joshas žymiai geresnis režisierius.“

J. Safdie ir A. Spade‘ą praėjusiais metais supažindino menininkas ir režisierius Casey Neistatas, su savo broliu Vanu pagarsėjęs tuo, kad 2003 m. sugebėjo įsiutinti kompaniją „Apple“ savo internetiniu vaizdo klipu „Nešvari iPod paslaptis“ (iPod’s Dirty Secret). C. Neistatas žinojo, kad J. Safdie reikia finansavimo filmui „Aha, lipk man ant pečių“ (Yeah, Get on My Shoulders), ir pagalvojo, kad A. Spade‘as gali susidomėti. „Andy yra tyro nesugadinto kūrybingumo įsikūnijimas, – sako C. Neistatas, prieš kelis metus su broliu režisavęs „Kate Spade“ reklamas. – Jei nebūtų nusipirkęs kostiumo, tikriausiai dabar būtų žinomas menininkas. Iš karto pamaniau, kad jie ras bendrą kalbą.“

Ankstyvi J. Safdie trumpi kino filmai, prasižymėję grubia vaizdo kokybe ir partizaniniu filmavimo stiliumi, mados pramonės veteranui paliko didžiulį įspūdį. Susitikimas baigėsi J. Safdie šilta savaitgalio viešnage A. Spade‘o namuose Sautamptone, ir mėginimais neformalių pokalbių metu prastumti „Aha, lipk man ant pečių“.  „Buvo labai keista, – sako J. Safdie. – Mes tiesiog kalbėjomės apie gyvenimą.“

Baigiantis viešnagei, A. Spade‘as sutiko finansuoti J. Safdie projektą su sąlyga, kad šis pirmiau surežisuos trumpą filmuką su „Kate Spade“ rankinėmis. J. Safdie su džiaugsmu sutiko.

Tačiau grįžęs į miestą pasijuto įspaustas į kampą. Jis vis dar neturėjo komandos filmui „Aha, lipk man ant pečių“, bet buvo įsipareigojęs režisuoti šalutinį projektą. Tačiau nepaisant to, režisieriui užduotis patiko. Filme, pavadintame „Ledų sriuba“ (Ice Cream Soup), J. Safdie ir jo draugai mados savaitėje stumdė vežimėlį, pilną ištirpusių ledų (ant vežimėlio puikavosi „Kate Spade“ logotipas). Filmas buvo paskelbtas įmonės tinklalapyje.

A. Spade‘as liko patenkintas ir tuoj pat pasiūlė idėją kitam reklaminiam filmui. Čia pagrindinė veikėja buvo vieniša moteris, apsėsta aistros vogti aplinkinių žmonių asmenybes. Scenarijuje buvo ir spontaniškas apsilankymas Centinio parko zoologijos sode. (Iš visų galimų pavadinimų A. Spade‘ui labiausiai patiko „Vagystės, plaukiojimas ir baltieji lokiai“ (Stealing and Swimming and Polar Bears).) J. Safdie iš šių apmatų išplėtojo daug sudėtingesnę, labai nelaimingą pagrindinę veikėją.

Režisierius sumanė įvairių scenarijaus posūkių, įskaitant ramų Eleonoros pasivažinėjimą iki Bostono vogtu automobiliu kartu su J. Safdie, kuris vaidina jos pažįstamą jaunuolį. Per kelias savaites filmas buvo baigtas ir pavadintas „Malonumas būti apiplėštam“ (The Pleasure of Being Robbed).

E. Hendricks padėjo J. Safdie surinkti žmones filmui „Aha, lipk man ant pečių“, bet abejojo dėl savo dalyvavimo projekte, kol J. Safdie neužtikrino jos, kad tai nebus reklama. Niekam neprieštaraujant, J. Safdie su savo maža komanda filmavo vis naujas scenas. „Jie neskubėjo ir viska atliko tinkamai, – sako C. Neistatas, kartu su A. Spade‘u atlikęs vykdomojo prodiuserio pareigas. – Viskas buvo padaryta be priekaištų, nes niekas nekvėpavo jiems į pakaušius.“

A. Spade‘as ir A. Sperduti, sužinoję apie projekto evoliuciją, nepyko. „Mums tai buvo visiškai priimtina. Juk visada norėjome kurti kiną,“ – pasakojo A. Spade‘as. (Jis laiko save, o ne savo buvusią įmonę, pagrindiniu filmo rėmėju.) A. Spade‘as netgi pasirodo vienoje iš pirmųjų scenų su savo 3 metų dukryte Frances, kai E. Hendricks veikėja gatvėje vagia iš jų krepšį.

Užbaigtas filmas buvo įtrauktas į Ostino „South by Southwest“ kino festivalio programą, kur 2008 m. kovą ir įvyko jo premjera. (Kino režisieriai turėjo sulėtinti filmo pabaigoje rodomą kūrėjų sąrašą, kad atitiktų pilnametražio filmo reikalavimus.) J. Safdie šį filmą laikė labai asmeniniu darbu ir nerimavo dėl viešo jo rodymo. „Jaučiausi labai keistai, – sako jis. – Netgi nenorėjau, kad jis būtų rodomas.“ Režisierius netgi svarstė galimybę atmesti kvietimą.

Kolegų įtikintas, kad A. Spade‘o investicijos nepalieka jam pasirinkimo, režisierius galiausiai pasidavė. Ostine filmas didelio dėmesio nesulaukė, bet po mėnesio režisierius sužinojo, kad jo juosta bus programos „Dvi režisierių savaitės“ uždarymo filmas. Šioje prestižinėje Kanų kino festivalio programoje jis vienintelis atstovavo JAV kiną ir buvo parodytas kartu su Benny Safdie trumpu filmu „Vienišojo Džono pažintys“ (The Acquaintances of a Lonely John).

Praėjusią gegužę A. Spade‘as, įsitaisęs tarp žiūrovų, stebėjo J. Safdie, lipantį ant scenos pristatyti savo filmo prašmatniame dviejų aukštų kino teatre, pastatytame per kelis žingsnius nuo Prancūzijos Rivjeros. Kanų programos sudarytojas stovėjo šalia ir vertė kiekvieną režisieriaus žodį. „Buvo labai įspūdinga, – prisimena A. Spade‘as. – Jie norėjo sukurti filmą savaip. Juostą rodė Kanuose, tai ką dar galiu pasakyti?“

Pasirašę galutinę sutartį dėl „Malonumo būti apiplėštam“ J. Safdie ir A. Spade‘as pasidalijo filmo nuosavybės teises. „Viskas, ko norėjau – kad Andy būtų patenkintas, ir kad montažas liktų mano, – sakė J. Safdie, neslėpdamas emocijų. – Jie pasiūlė man pradinę temą, bet scenarijų parašiau aš. Įkvėpiau jam gyvenimą.“

indieWIRE