Į pradžią

Dėl režisieriaus iš Irano laisvės kovoja visas kino pasaulis

repository_misc/news//mfile_170
2010-05-25

Sekmadienį Juliette Binoche, atsiimdama Kanų kino festivalio žiuri prizą už geriausią moters vaidmenį filme, iškėlė užrašą su Irano režisieriaus Jafar Panahi, kuris turėjo būti Kanų festivalio žiuri nariu, tačiau tuo metu buvo be teismo įkalintas Teherano kalėjime, pavarde. Dėl šio režisieriaus, kalinamo dėl politinių priežasčių, likimo nerimavo ne tik ji, bet ir kitos didžiosios kino žvaigždės. Balandžio pabaigoje garsiausi pasaulio režisieriai, kurių tarpe - Martin Scorsese, Lars von Trier, Ethan ir Joel Coen, Jim Jarmush, Oliver Stone - pasirašė peticiją dėl režisieriaus Jafar Panahi išlaisvinimo.

Šiandien pasiekė gera žinia - Teheranas, tikriausiai neatlaikęs viso pasaulio intelektualų, menininkų spaudimo, režisierių išleido iš kalėjimo už užstatą.

Kalbama, kad režisierius kovo mėnesį buvo įkalintas dėl to, kad buvo įtariamas kuriantis filmą apie pastaruosius Irano prezidento rinkimus, dėl kurių teisėtumo abejojama. Manoma, kad režimas tokiu būdu tiesiog norėjo nutildyti režisierių, kurio autoritetas pripažįstamas visame pasaulyje.

Valdžios nepakantumą ir radikalų poelgį išprovokavo ne tik gandai apie būsimą juostą, bet ir iki šiol sukurti humanistiniai, kritiški Jafar Panahi filmai ir visuomeninė veikla, siekianti atkreipti dėmesį į dabar Iraną kontroliuojančio režimo negeroves, nesiskaitymą su žmogaus, o ypač – moterų teisėmis.
Gegužės 18 d. režisierius, kalėdamas Teherano Evino kalėjime, garsėjančiame žiauriu elgesiu su kaliniais, paskelbė bado streiką. Panahi sakė, kad nuo įkalinimo dienos jam nebuvo leista susitikti su savo advokatu, kalėjime jis buvo kankinamas, buvo grasinama susidoroti su jo šeima. Režisierius reikalavo užtikrinti jo šeimos saugumą, galimybės susitikti su advokatu bei nebūti įkalintam be teismo. Paskutinė jo laiško eilutė skambėjo itin šiurpiai: „Paskutinis mano noras – kad mano palaikai būtų grąžinti mano šeimai, kad jie galėtų mane palaidoti savo pasirinktoje vietoje.“

Tarptautinis Kauno kino festivalis, prisijungdamas prie pasaulinės kino bendruomenės, pasisako už žmogaus teisių ir laisvių saugojimą bei teisę į žodžio laisvę ir tiki, kad menininkai negali būti kalinami dėl to, kad jų filmai nėra patogūs vienam ar kitam politiniam režimui.


Daugiau apie Jafar Panahi

Irano režisierius Jafar Panahi šiais metais buvo pakviestas skaityti pranešimą Berlyno kino festivalyje, diskusijoje “Iranian cinema. Present and future. Ecpectations inside and outside of Iran”, tačiau šalies valdžia uždraudė jam išvykti. Be to, jam buvo uždrausta dalyvauti kelių Azijos kino festivalių žiuri komisijose.
Visas kino pasaulis tikėjosi, kad  gegužės 19 d. režisierius bus paleistas. Tuo metu Kanuose įvyko kito Irano kūrėjo Abbas Kiarostami filmo premjera, prieš kurią buvo perskaitytas Irano valdžiai adresuotas prašymas paleisti Panahi, tačiau tai nepadėjo, įkalinimas buvo pratęstas.

Jafar Panahi buvo suimtas kovo pradžioje, kai į jo namus įsiveržę policininkai areštavo jį, jo šeimą ir dar 15 namų svečių. Po suėmimo ir ligi šiol Irano policija pasaulio ir vietinei žiniasklaidai teigia, kad Jafar Panahi įtariamas neįvardintų nusikaltimų įvykdymu, tačiau akivaizdu, kad visa ši istorija tėra dar vienas pavyzdys, kaip yra susidorojama su  kitokia politine nuomone Irano valstybėje.

Pastarąjį dešimtmetį Jafar Panahi filmai gimtinėje yra oficialiai uždrausti. Ketverius pastaruosius metus režisieriui neleidžiama kurti Irane, tačiau, nepaisant to, jis nepalieka savo šalies. „Panahi labai stipriai myli savo šalį. Net ir turėjęs galimybių nevaržomai kurti užsienyje, jis kas kartą atsisakydavo išvykti. Jis niekada nenusižengtų savo šalies tautiniams interesams ar jos žmonėms,“ sakė Jamsheed Akrami, Amerikoje gyvenantis iranietis režisierius, suorganizavęs tarptautinę peticiją už Panahi išlaisvinimą.

Režisieriaus kūrybai aštriai kritiška dabartinės Irano politikos atžvilgiu. Režisierius atkreipia ypatingą dėmesį į sunkią moterų padėtį šalies visuomenėje.
2006 m. išleistas jo filmas „Offside“, Berlinalėje laimėjęs Grand Prix, pasakoja apie iranietes, kurios, persirengusios vyrais, bando patekti į sporto varžybas stadione, nors tai šalyje moterims yra griežtai draudžiama.

Ankstesnių metų filmas „Cafe Transit“, vaizduoja našlę, išdrįsusią savarankiškai atgaivinti mirusio vyro verslą, susiduriančią su priešiška aplinka, kuri netoleruoja jos veiklumo.

2003 m. filmas „Crimson Gold“, pelnęs Kanų kino festivalio pagrindinį žiuri prizą, taip pat nagrinėja individo ir socialinės sistemos konfliktą.
Dar viename svarbiame menininko filme „The Circle“ vaizduojamos moterų pastangos išgyventi despotiškoje, moteris diskriminuojančioje, šiuolaikinėje Irano visuomenėje. Šis filmas 2000 m. Venecijoje buvo įvertintas Auksiniu liūtu.

Irano valdžios persekiojamas talentingas režisierius sako, kad jo filmai – tai humanizmo žinutė poetiškoje formoje. Visos Jafar Panahi kūrybos temos antrina aktyviai jo visuomeninei veiklai, kuri kritikuoja Irano režimą. Režisierius yra atvirai paskelbęs savo palaikančią poziciją opozicijos kandidatui į prezidentus Mir Hossein Mousavi, kuris praėjusiais metais pralaimėjo rinkimus. Iki šiol manoma kad rinkimai buvo neteisėti, dėl to pernai rudenį per šalį nuvilnijo protestų banga. Irano policija teigia, kad Jafar Panahi suėmimo motyvas buvo neoficiali žinia, kad režisierius ruošėsi kurti filmą apie šiuos įvykius. Tokią informaciją kūrėjo žmona neigia, tačiau žinant, kad režisierius pastaruoju metu kūrė pogrindyje, tokia filmo idėja yra visai galima.