Į pradžią
repository_misc/movies/sfile_1744

Turino arklys

A torinoi lo
Režisierius: Béla Tarr

Vengrija, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija, Drama, 2011m., 146min.

Sakoma, kad legendinio vokiečių filosofo Friedricho Nietzsches beprotybė atsiskleidė Turino gatvėje pamačius žiauriai mušamą arklį. Apsikabinęs jį ir garsiai raudodamas, Nietzsche paliko mįslę ateinančioms kartoms: kodėl? Vengrų kino meistras Béla Tarras paskutinėje savo juostoje iškelia dar netikėtesnį klausimą: kas nutiko arkliui? Šis klausimas perkelia į niūrią kasdienybę, kuomet senas ir sunkiai sergantis arklys – vienintelis šeimos pajamų šaltinis – stengiasi tarnauti jį mušusiam ūkininkui. „Turino arklys“ – meditatyviu B. Tarro mėgstamu stiliumi papasakota istorija, kurioje susilieja Nietzsches filosofija, gyvenimo beprasmybės pojūtis ir valstiečių kasdienybės viražai. Filmas, oficialiai paskelbtas paskutiniuoju kūriniu B. Tarro filmografijoje, pasakoja, paties režisieriaus žodžiais tariant, apie „būties sunkumą“.

Apdovanojimai:

2011 m. – FIPRESCI prizas ir „Sidabrinis lokys“ Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje (Vokietija).

Apie režisierių:

Béla Tarras gimė 1955 metais Vengrijoje. Jau jaunystėje jis sukosi kino meno virtuvėje vaidindamas antraeilius vaidmenis ir tuo pat metu planavo tapti filosofu, todėl kinas jam atrodė tik hobis. B. Tarro mėgėjiški darbai sukėlė susidomėjimą Béla Balázso studijai (pavadintai vengrų kino teoretiko garbei), kuri 1979 metais režisieriui padėjo sukurti pirmą ilgametražį filmą „Šeimos lizdelis“ (Csaladi tűzfeszek). Po pirmojo režisieriaus filmo, kuriame atsiskleidė didžioji šio kūrėjo stiprybė – poetinis socialinės realybės rodymas ir filosofinių klausimų kėlimas stebint paprastų žmonių istorijas, viskas pasikeitė. Kitas 1982 metais sukurtas filmas „Standartiniai žmonės“(Panelkapcsola, 1982) rėmėsi panašiais estetiniais principais kaip ir „Šeimos lizdelis“, tačiau jau tais pačiais metais sukurtoje „Makbeto“ televizinėje adaptacijoje B. Tarras dramatiškai pakeitė savo stilių: TV filmą sudarė tik du ilgi planai, pirmas jų – penkių minučių, antras – 67 minučių trukmės. Ne tik vizualinė režisieriaus kalba nuo stambių planų perėjo prie abstraktesnių ilgų planų, bet taip pat filmų filosofija nuo niūraus realizmo pasuko link A. Tarkovskio filmus primenančių metafizinių temų. Ilgais planais besiremianti išskirtinė B. Tarro filmavimo maniera, kurianti meditatyvaus realizmo estetiką, režisieriui greitai pelnė pripažinimą visame pasaulyje.
Tarptautinio Kauno Kino Festivalio žiūrovams šis režisierius pažįstamas iš 2010 m. vykusios jo kūrybos retrospektyvos.

Programos dalis: Platus kampas

Scenarijus: Laszlo Krasznahorkai, Béla Tarr

Operatorius: Fred Kelemen

Muzika: Mihaly Vig

Vaidina: Janos Derzsi, Erika Bok, Mihaly Kormos