Į pradžią
repository_misc/movies/sfile_1605

Vargonai

Organ
Režisierius: Štefan Uher

Čekoslovakija, drama, 1965 m., 99 min.

Filmo veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metais Slovakijoje, pranciškonų vienuolyne, į kurį pasibeldžia prieglobsčio ieškantis lenkų karo dezertyras brolis Feliksas. Čia jis įsipainioja į mažo provincijos miestelio kvailumo, godumo ir veidmainiškų santykių voratinklį. Vienuolyno viršininkas pastebi išskirtinį brolio Felikso talentą muzikai, jo sugebėjimą „perteikti šventumo grožį per muziką“ ir paskiria jį groti vargonais vietinėje bažnyčioje. Talentingo vargonininko dėka visas miestelis patiria didingos, kilniadvasiškos muzikos palaimą. Bet, nepaisant vargonų muzikos grožio ir šventumo, vienas asmuo tampa ypatingai nepatenkintas naujuoju brolio Felikso vaidmeniu vienuolyne. Tai – tobulu muzikos atlikėju ir didžiai gerbiamu miestelio gyventoju save laikantis chorvedys Vendelinas Bachnakas. Nepaisydamas menkų savo sugebėjimų Bachnakas iš paskutiniųjų stengiasi atrodyti reikšmingu visuomenės veikėju, kol galiausiai žlungant jo iliuzijoms, įvykiai ima klostytis tragiškai. Kadangi 1965 metais Čekoslovakijoje nebuvo įmanoma tiesioginė sovietinės santvarkos kritika, Štefano Uherio filme vaizduojamas nacizmas tampa totalitarinės komunistinio režimo prigimties parabole.

Apdovanojimai:

1965 m. – specialus prizas filmo režisieriui Štefanui Uheriui skirtas Lokarno tarptautiniame kino festivalyje (Šveicarija).

Apie režisierių:

Slovakų režisierius Štefanas Uheris (1930–1993) buvo vienas iš „Čekoslovakų naujosios bangos“ lyderių, naudojęs antiromantinę kinematografinę išraišką ir atsisakęs socialiniam realizmui būdingos kinematografinės idealizacijos, taip propaguotos komunistinio režimo metu. Kaip ir kiti to laikmečio Europos kino kūrėjai, tokie kaip Michelangelo Antonioni, Ingmaras Bergmanas ir Chrisas Markeris, slovakų kino režisierius Štefanas Uheris sukūrė savitą kinematografinę kalbą. Kinematografinį išsilavinimą Štefanas Uheris 1955 m. įgijo Prahos Scenos menų akademijoje, Kino ir televizijos mokykloje (FAMU). Sukūręs keletą trumpametražių filmų, vėliau Š. Uheris pastatė ilgametražį filmą „Mes, iš 9A“ (My z deviatej A, 1962), kuriame vaizduojamas penkiolikmečių moksleivių gyvenimas. Antrasis ilgametražis filmas „Saulė tinkle“ (Slnko v sieti, 1963) tapo atspirties tašku kitiems „Čekoslovakų Naujosios bangos“ režisieriams, 60-ajame dešimtmetyje sukūrusiems eksperimentinio pobūdžio, socialinės kritikos kupinus filmus, nepaisančius komunistinės cenzūros. Vertindami šio filmo reikšmę Štefano Uherio bendraamžiai praminė jį visos jaunosios kino kartos „Jonu Krikštytoju“, tapusiu pirmuoju moderniu režisieriumi ne tik Slovakijoje, bet ir Čekijoje. Nuo filmo „Saulė tinkle“ prasidėjo meninis Š. Uherio bendradarbiavimas su scenaristu Alfonzu Bednáru ir operatoriumi Stanislavu Szomolányi‘umi. Ši trijulė sėkmingai bendradarbiavo ir filmuose „Vargonai“ (Organ, 1964) bei „Trys dukterys“ (Tri dcéry, 1967).

Programos dalis: Kino aukso amžius: Slovakų naujoji banga

Scenarijus: Alfonz Bednár

Operatorius: Stanislav Szomolányi

Muzika: Ján Zimmer

Vaidina: Albert Augustíny, František Bubík, Kamil Marek, Alexander Březina, Ján Bartko