Į pradžią
repository_misc/movies/sfile_1436

Šėtono tango

Sátántangó
Režisierius: Béla Tarr

Vengrija, Vokietija, Šveicarija, komedija, drama, 1994 m., 435 min.
Bevardžiai filmo veikėjai gyvena apleistame žemės ūkio mašinų fabrike. Jie praradę visas vertybes, kurios suteiktų pagrindą jų egzistencijai. Tėra vienas troškimas, galintis pralaužti beprasmybę, – noras pabėgti. Kiekvienas veikėjas kuria pabėgimo planus, tik nė vienas nėra pasirengęs jų įgyvendinti: trūksta pasitikėjimo savimi. Belieka laukti Mesijo, kuris ne tik atleistų nuodėmes, bet ir padėtų išbristi iš varganos kasdienybės, išgelbėtų iš šios viską praryjančios purvo jūros. Jų laukimas – nebevaisis... Tai įstabi 7 valandų trukmės juodoji komedija, vaizduojanti paskutiniuosius komunizmo Vengrijoje atodūsius.

Apdovanojimai:

1994 m. – prizas „Caligari“ Berlyno tarptautiniame kino festivalyje (Vokietija).
1994 m. – prizas „Age d‘Or“ Briuselio tarptautiniame kino festivalyje (Belgija).
1994 m. – specialusis prizas Budapešto vengriškų filmų savaitėje (Vengrija).

Apie režisierių:

Bela Tarras gimė 1955 metais Vengrijoje. Jau jaunystėje jis sukosi kino meno virtuvėje vaidindamas antraeilius vaidmenys ir tuo pat metu planavo tapti filosofu, todėl kinas jam atrodė tik hobis. B. Tarro mėgėjiški darbai sukėlė susidomėjimą Bela Balazso studijai (pavadintai vengrų kino teoretiko garbei), kuri 1979 metais režisieriui padėjo sukurti pirmą ilgametražį filmą „Šeimos lizdelis“ (Családi tuzfészek). Po pirmojo režisieriaus filmo, kuriame atsiskleidė didžioji šio kūrėjo stiprybė – poetinis socialinės realybės rodymas ir filosofinių klausimų kėlimas stebint paprastų žmonių istorijas, viskas pasikeitė. Kitas 1982 metais sukurtas filmas „Standartiniai žmonės“(Panelkapcsola, 1982) rėmėsi panašiais estetiniais principais kaip ir „Šeimos lizdelis“, tačiau jau tais pačiais metais sukurtoje „Makbeto“ televizinėje adaptacijoje B. Tarras dramatiškai pakeitė savo stilių: TV filmą sudarė tik du ilgi planai, pirmas jų – penkių minučių, antras – 67 minučių trukmės. Ne tik vizualinė režisieriaus kalba nuo stambių planų perėjo prie abstraktesnių ilgų planų, bet taip pat filmų filosofija nuo niūraus realizmo pasuko link A. Tarkovskio filmus primenančių metafizinių temų. Ilgais planais besiremianti išskirtinė B. Tarro filmavimo maniera, kurianti meditatyvaus realizmo estetiką, režisieriui greitai pelnė pripažinimą visame pasaulyje. Tarptautinio Kauno kino festivalio žiūrovams šis režisierius pažįstamas iš 2010 m. vykusios jo kūrybos retrospektyvos.
Scenarijus: László Krasznahorkai, Béla Tarr

Operatorius: Gábor Medvigy

Muzika: Mihály Vig

Vaidina: Mihály Víg, Putyi Horváth Dr., Peter Berling, Barna Mihók, Éva Almási Albert, Alfréd Járai, Erika Bók, Miklós Székely B., János Derzsi, László feLugossy, Erzsébet Gaál, Irén Szajki