Į pradžią

Tarptautinis Kauno kino festivalis keliauja į Klaipėdą, Šiaulius ir Ukmergę

repository_misc/news//mfile_521
2019-10-07

„Miestas renkasi kine“ – tokiu šūkiu dvi savaites į kino sales kauniečius kvietęs 12-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis, savo programą pristatys kituose Lietuvos miestuose. Spalio 11-13 d. garsiausi ir įdomiausi pastarųjų metų filmai bus parodyti Klaipėdoje, Šiauliuose ir Ukmergėje. 

Visuose trijuose miestuose kino mylėtojai galės išvysti šių metų Sandanso kino festivalyje žiuri prizu apdovanotą bei Kolumbiją Akademijos Apdovanojimuose atstovausiantį Kolumbijos ir Ekvadoro režisieriaus Alenjandro Landeso filmą „Monos“ (angl. „Monos“), žiūrovus įtraukiantį į jaudinančią kelionę į žmogaus prigimties gelmes ir nuoširdžią karo amžiaus tragediją. Kažkur Lotynų Amerikoje, atokioje kalno viršūnėje, paaugliai kareiviai, žinomi slapyvardžiais Rembo, Smurfas, Vilkas, treniruojasi bei prižiūri belaisvę ir karvę. Jie priklauso keistai jėgai, kuri vadinama „Organizacija“. Po pasalos paaugliai turi slėptis džiunglėse. Kas atsitiks jiems ir misijai?

Klaipėdos melomanų ir dokumentikos gerbėjų lauks režisieriaus Nicholaso Broomfieldo muzikinis filmas „Leonardo Coheno meilės žodžiai“ (angl. „Marianne & Leonard: Words of Love“), pristatantis niekad anksčiau nerodytą filmuotą medžiagą, atskleidžiančią idilišką bohemiško gyvenimo portretą ir laikus, kai užsimezgė 50 metų trukusi Leonardo ir Marianos draugystė. Taip pat – britų režisierės Callisto McNulty dokumentinę istoriją „Delphine ir Carole“ (angl. „Delphine and Carole“).

Šiauliečiai išvys Tarptautiniame kino festivalyje „Mar del Plata“ apdovanotą Kanados režisierės Andrea Busman avangardinį filmą „Faustas“ (angl. „Fausto“). Pasakojimai apie telepatiją, transfigūraciją bei sandorius su velniu yra neatsiejami nuo Amerikos vergijos ir kolonizacijos istorijos. Legendinio „Fausto“ veikėjai filmo pasaulyje gyvena su paprastais žmonėmis ir stengiasi pavergti gamtą per niekad nesibaigiantį statybų projektą. Literatūra, mitai ir vietinių įsitraukimas kelia klausimą, kas tai: realybė, fantastika, o gal nei viena, nei kita.

Ukmergės ir Šiaulių kino mėgėjai galės pamatyti naujosios kartos kino režisieriaus, kino meną studijavusio Taline ir Prahoje, Vytauto Tinterio biografinę dramą „Plastikinių rūmų žmonės“. Londone, Paryžiuje, Prahoje, Taline ir Lisabonoje gyvenusį kūrėją labiausiai domina europiečio identiteto problemos, ypač vadinamoji 90-ųjų prarastoji karta, viena koja išvykusi į užsienį, kita – šaknimis įaugusi į Lietuvą. Savo pirmajame ilgametražiame filme režisierius pasakoja tragikomedijos bruožų nestokojančią konservatyvioje ir provincialioje Lietuvos visuomenės dalyje gyvenančių laisvos sielos Adomo ir jo merginos Marijos istoriją. Vaikinas sunkiai dirba fabrike tam, kad galėtų išpildyti savo svajonę. Tačiau to kaina – draugai, šeima ir namai. Gyvendamas plastikinių vertybių pasaulyje Adomas stengiasi rasti vidinę ramybę ir priimti tinkamą sprendimą.